Prancūzijoje ir Lietuvoje, 1954–1991
Iš kairės stovi: pulkininkas Juozas Lanskoronskis, tarpukario Lietuvos ministro pirmininko Juozo Tūbelio žmona Jadvyga ChodakauskaitėTūbelienė, diplomato Petro Klimo žmona Bronė MėginaitėKlimienė, pulkininko Juozo Lanskoronskio žmona Madlen (Madeleine) de GroefLanskoronskienė, lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas, eseistas Algirdas Julius Greimas; sėdi: Monika Lanskoronskytė, diplomato Antano Liutkaus žmona Janina MikulskytėLiutkienė, Algirdo Juliaus Greimo žmona Ona Bagdonaitė-Greimienė. Prancūzija, 1954 m.
© Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Viršuje: iš kairės, sėdi: Ona Greimienė, pulkininkas Juozas Lanskoronskis, Birutė Sirutytė-Drungienė(-Valiulienė), Karolis Drunga (Jurgis Valiulis), Mykolas Drunga; stovi: A. J. Greimas, neatpažinta pora, Eglė Liutkutė, Janina Liutkienė, Ada Martinkutė, Antanas Liutkus (jaunesnysis), Brigitte Broquet (Eglės Liutkutės draugė prancūzė); stovi antroje eilėje: Antanas Liutkus (vyresnysis), Perkūnas Liutkus. Apie 1956, Villefranche.
Perkūno Liutkaus asmeninis archyvas. Už nuotrauką dėkojame Valdui Papieviui ir Dariui Kuoliui.
Antano Liutkaus viloje „Villa America“. Stovi (iš kairės): tarpukario diplomato ir dailininko Antano Liutkaus žmona Janina MikulskytėLiutkienė, lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas, eseistas Algirdas Julius Greimas. Sėdi (iš kairės): pulkininko Juozo Lanskoronskio žmona Madlen (Madeleine) de GroefLanskoronskienė, Algirdo Juliaus Greimo žmona Ona Bagdonaitė-Greimienė, diplomato Petro Klimo žmona Bronė Mėginaitė-Klimienė, tarpukario Lietuvos ministro primininko Juozo Tūbelio našlė Jadvyga ChodakauskaitėTūbelienė. Villefranche, Prancūzija, 1960 m.
© Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Ona Greimienė, Algirdas Julius Greimas, Ada Martinkaitė ir šuo Rudis. La Chausseé, 1978 m.
Už nuotrauką dėkojame Živilei Šlekytei-Stanton.
Ona Greimienė, Algirdas Julius Greimas, Ada Martinkaitė ir Hugo Zemp. La Chausseé, 1978 m.
Už nuotrauką dėkojame Živilei Šlekytei-Stanton.
Ada Martinkus (Martinkaitė) ir Hugo Zemp. La Chausseé, 1978 m.
Už nuotrauką dėkojame Živilei Šlekytei-Stanton.
Iš Greimo viešnagės Vilniuje 1979 m.: su Aloyzu Stasiulevičium dailininko dirbtuvėje.
Aloyzo Stasiulevičiaus asmeninis archyvas.
Iš Greimo viešnagės Vilniuje 1979 m.: su dailininkais Aloyzu Stasiulevičium, Algirdu Steponavičium ir Birute Žilyte Vilniaus Jeruzalėje.
Aloyzo Stasiulevičiaus asmeninis archyvas.
Greimas skaitė paskaitų ciklą Vilniaus universitete. Su rašytoju Juozu Baltušiu (dešinėje) prie Vilniaus santuokų rūmų. Vilnius, 1979 m. Viktoro Kapočiaus nuotr.
© Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Greimo inicijuotas, Perkūno Liutkaus organizuotas neformalus Prancūzijos švietimo ministro Lionel Jospin ir Lietuvos kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio susitikimas 1991 m. pavasarį Perkūno Liutkaus namuose Paryžiuje. Iš kairės: Prancūzijos Švietimo ministerijos tarnautojas, Perkūnas Liutkus, Sophie Liutkus, Ričardas Bačkis, Prancūzijos Švietimo ministerijos tarnautoja, Sylviane Agacinski-Jospin, Darius Kuolys, Lionel Jospin, Ugnė Karvelytė, Algirdas Julius Greimas.
Perkūno Liutkaus asmeninis archyvas. Už nuotrauką dėkojame Valdui Papieviui ir Dariui Kuoliui.
Greimo inicijuotas, Perkūno Liutkaus organizuotas neformalus Prancūzijos švietimo ministro Lionel Jospin ir Lietuvos kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio susitikimas 1991 m. pavasarį Perkūno Liutkaus namuose Paryžiuje. Iš kairės: Živilė Bačkienė, Darius Kuolys, Lietuvos Kultūros ir švietimo ministerijos tarnautojas Alfredas Jomantas, Sophie Liutkus, Ugnė Karvelytė, Algirdas Julius Greimas.
Perkūno Liutkaus asmeninis archyvas. Už nuotrauką dėkojame Valdui Papieviui ir Dariui Kuoliui.
Algirdo Juliaus Greimo lietuviško paveldo kaupimo, sisteminimo ir tyrimų darbai buvo pradėti 2015 m. Lietuvos mokslo tarybai parėmus mokslo projektą „Algirdo Juliaus Greimo paveldo Lietuvoje tyrimai“ (LIT-9-13). 2017 m. šie tyrimai ir Greimo archyvinės medžiagos sklaidos darbas buvo įtraukti į Greimo šimtmečio minėjimų programą, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai skyrus dalinę paramą projektui „Algirdo J. Greimo neskelbtų egodokumentų sklaida“. Per visą tyrimų laikotarpį Greimo paveldo kaupimo, skaitmeninimo, stenogramavimo, nurašymo, dokumentavimo, sisteminio katalogavimo bei archyvavimo, šaltinių tyrimų, parengimo sklaidai bei publikavimo šiame tinklalapyje darbus atliko Jūratė Levina, Laura Misiūnaitė, Austėja Oržekauskienė, Magdalena Slavinska, Silvija Stankevičiūtė ir Marius Tverijonas, darbui vadovavo Jūratė Levina.
Greimo archyvą kaupiame toliau. Jei turite Greimo laiškų, nuotraukų ar kitokių dokumentų bei memorabilijos, įrašų ar prisiminimų, kurių skaitmenines kopijas galėtumėte skirti saugojimui mūsų archyve, prašome rašyti A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centrui (centras@semiotika.lt).