ENGLISH

Docentė Dr. Jūratė Levina

jurate.levina@flf.vu.lt

https://orcid.org/0000-0001-8721-9467

©Regimantas Tamošaitis

 

TYRIMŲ SRITYS

Literatūros fenomenologija ir hermeneutika
Fenomenologinė ir hermeneutinė humanitarikos metodologija
Aglakalbės literatūros modernizmas, ypač T. S. Eliot, James Joyce

DĖSTOMI KURSAI

Literatūros fenomenologija (MA)
Magistro baigiamojo darbo seminaras (MA)
T. S. Eliot (MA, BA; anglų kalba)
James Joyce (MA, BA; anglų kalba)
Literatūros teorijos įvadas (BA)
Literatūrinio diskurso analizė (BA)

PUBLIKACIJOS

I. Straipsniai recenzuojamoje mokslo spaudoje

  1. „Uždaros visuomenės fenomenologija Antano Vienuolio „Paskenduolėje“: antropologiniai profiliai“. Literatūra 65.1 (2023), p. 55–83. DOI: https://doi.org/10.15388/Litera.2023.65.1.4
  2. „Trys žingsniai literatūros fenomenologijos link su Arūnu Sverdiolu“, Problemos, Priedas: Skiriama Arūnui Sverdiolui, 2020, p. 81–91. Doi: https://doi.org/10.15388/Problemos.Priedas.20.8 
  3. „Trys Greimo estetikos“, Colloquia, nr. 42, 2019, p. 113–134.  http://www.llti.lt/failai/Colloquia42_Levina-113-134(2).pdf 
  4. „Nereprezentacinė modernizmo estetika: Joyce’o nušvitimai“, Baltos lankos, nr. 40, 2019, p. 57–76.
  5. "On the Corporeal Origins of Language: Derrida Says Yes to Joyce" / „Apie kūniškąsias kalbos ištakas: Derrida kalba su Joyce'u“, Athena: Philosophical Studies / Filosofijos studijos 13 (2018): 57–66.
  6. „Privačioji Greimo semiotika“, Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos 2, sud. Arūnas Sverdiolas ir Eric Landowski, Vilnius: Baltos lankos, 2018, p. 231–271.
  7. ‘The Aesthetics of Phenomena: Joyce’s Epiphanies,’ Joyce Studies Annual 2017: 185–219. Stable URL: https://www.jstor.org/stable/26798616 
  8. „Nežinomas Greimas egodokumentų archyvuose“, Darbai ir dienos, nr. 68, 2017, p. 71–84.
  9. ‘Speaking the Unnameable: A Phenomenology of Sense in T. S. Eliot’s Four Quartets,’ Journal of Modern Literature 36.3 (Spring 2013): 194–211. Stable URL: https://www.jstor.org/stable/10.2979/jmodelite.36.3.194 
  10. „Ką sakė Greimo tyla: Živilę Šlekytę-Stanton kalbina Jūratė Levina,” Baltos lankos, nr. 33, 2010, p. 170-191; kartota: Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos 1, sud. Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2017, p. 549–566.
  11. «Текстуальные стратегии авторского самоутверждения на литературном Олимпе: роман Вирджинии Вульф Орландо.» Opus#4-5. Нобелевская лекция. Чтение. Literatūra, nr. 51.5, 2009, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 63–74.
  12. „Sally’ės Potter Orlando apie tekstinės tapatybės matmenis (ne)literatūriškame kine.” Baltos lankos, nr. 23, 2006, p. 117-149.
  13. ‘Textuality of Visual Insertions in Orlando by Virginia Woolf,’ Acta litteraria comparativa. Cultural Intertexts, nr. 2, 2006, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, p. 175–183.
  14. „Tekstinių ir diskursinių ribų laužymas Johno Banville’io romane Atėnė,” Literature. Studies of Western Literature, nr. 46.4, 2004, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 86–94. Doi: https://doi.org/10.15388/Litera.2004.4.8178 

II. Vertimai

  1. Greenblatt, Stephen. Vilas ir pasaulio valia: Kaip Šekspyras tapo Šekspyru. Vilnius: Mintis, 2007.
  2. Berryman, John. Iš „Sonetų Krisui“, 36. Šiaurės Atėnai, nr. 3 (1427), 2024 m. vasario mėn. 9 d., p. 3. < http://www.satenai.lt/2024/02/09/is-sonetu-krisui-36/ >
  3. Parret, Herman, „Kalbotyra, struktūralizmas ir diskurso analizė. [Algirdą Julių Greimą] Kalbina Herman Parret“, Algirdas Julius Greimas, Pokalbiai, sud. Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022, p. 55–85.
  4. Thomas F. Broden, „Algirdas Julius Greimas: vaikystė, mokslai ir karo metai“, Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos 1, sud. Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2017, p. 635–711.
  5. Thomas F. Broden, „[A. J. Greimo] Gyvenimo chronologija“, Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos 1, sud. Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, p. 741–748.
  6. Williams, Raymond, „Gramatiniai vaizduotės laikai“, XX amžiaus literatūros teorijos: Chrestomatija aukštųjų mokyklų studentams, I d., red. Aušra Jurgutienė, Vilnius: LLTI, 2011, p. 329–338.
  7. Eco, Umberto, „Tarp autoriaus ir teksto“, XX amžiaus literatūros teorijos: Chrestomatija aukštųjų mokyklų studentams. II d. Vilnius: LLTI, 2011, p. 267–285.
  8. Riffaterre, Michael, „Aprašant poetines struktūras: du požiūriai į Baudelaire’o les Chats”, XX amžiaus literatūros teorijos: Chrestomatija aukštųjų mokyklų studentams, II d, Vilnius: LLTI, 2011, p. 323–357.
  9. Greenblatt, Stephen, „Rasinė atmintis ir literatūros istorija“, Baltos lankos, nr. 27, 2007, p. 22–43.

III. Šaltiniai

  1. Algirdas Julius Greimas, Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.
  2. Algirdas Julius Greimas, „Eruditų humanizmas“, Baltos lankos, nr. 40, p. 209–215, su įvadiniu komentaru: „Neskelbta Greimo paskaita“, p. 206–208.
  3. Algirdas Julius Greimas, laiškai, Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos 1, sud. Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2017, p.171–470.
  4. Algirdas Julius Greimas, „Pirmasis intelektualinės biografijos bandymas“, Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos 1, sud. Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2017, p. 23–29.
  5. Algirdas Julius Greimas, „Aleksys Churginas. Vietoj nekrologo“, Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos 1, sud. Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2017, p. 21–22.
  6. Algirdas Julius Greimas, „Paprastų ir aiškių idėjų krašte“, Tarp knygų, nr. 11, 2017, p. 25–26, su įvadiniu komentaru: „Greimo efemeridės“, p. 22–24.
  7. Neskelbtos Greimo recenzijos apie lietuvių literatūros istoriją (Pranas Naujokaitis, Lietuvių literatūra; Juozas Girnius, „Grįžtant prie Žemės“ Literatūros lankuose), Colloquia, nr. 39, 2017, p. 125–134.
  8. „Tautosaka“, Neskelbta Greimo recenzija apie Jono Balio Lietuvių tautosakos skaitymus, Tautosakos darbai, nr. 54, 2017, p. 235–238.

IV. Bibliografiniai šaltinių žinynai, atviros prieigos publikacijos

  1. Thomas F. Broden su Jūrate Levina, „Algirdo Juliaus Greimo lietuviškų publikacijų bibliografija ir atviros prieigos archyvas“, lietuvių ir anglų kalbomis.
  2. Jūratė Levina su Silvija Stankevičiūte ir kt., „Algirdo Juliaus Greimo tekstinių dokumentų jungtinis katalogas“.
  3. Jūratė Levina su Silvija Stankevičiūte ir kt., „Algirdas Juliaus Greimas lietuviškuose archyvuose“, Greimo archyvinio paveldo rinktinės medžiagos publikavimo platforma. 

V. Recenzijos ir apžvalgos recenzuojamoje mokslo spaudoje

  1. Review of Mikas Vaicekauskas, Motiejus Valančius Notes and Reminiscences Manuscripts in Lithuanian Science Society: The History of 1911-1914, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009, in: Multilingualism and Textual Scholarship, eds. Wout Dillen, Caroline Macé and Dirk Van Hulle, special issue of Variants: The Journal of the European Society of Textual Scholarship 9 (2012): 285–287.
  2. ‘A Report on a One-Day Colloquium, “Ulysses: 25 Years Critical and Synoptic Edition,” London, England, 6 November 2009,’ James Joyce Quarterly 46.3-4 (Spring-Summer 2009): 427–429.

VI. Straipsniai mokslo populiarinimo ir kultūros leidiniuose

  1. „Lectio ultima absolventibus: apie kalbą ir jos mylėtojus“, Šiaurės Atėnai, nr. 14 (1342), 2020 m. liepos 24 d., p. 7; kartota: bernardinai.lt, 2020.8.11; vaizdo įrašas.
  2. Liudmila Januškevičienė, „A. J. Greimo programa Lietuvai – mūsų kultūra turi tapti universali“, pokalbis su Jūrate Levina ir Arūnu Sverdiolu, VU naujienos, 2018.12.6.
  3. Jūratė Levina ir Silvija Stankevičiūtė, „Greimo metų aidai: žinomas ir atrandamas Greimas“, Tarp knygų, nr. 3, 2018, p. 23–25.
  4. Jūratė Levina, „Greimo efemeridės“, įvadas šaltinio (Algirdas Julius Greimas, „Paprastų ir aiškių idėjų krašte“) publikacijai, Tarp knygų, nr. 11, 2017, p. 22–24.
  5. „Algirdas Julius Greimas apie teatro tiesas ir žmogaus egzistencijos žanrus,“ Kultūros barai, nr. 7/8, 2016, p. 48–59.
  6. „Šekspyras ir pasaulio valia: Kiekvienam po savo Šekspyrą?“, knygoje: Stephen Greenblatt. Vilas ir pasaulio valia: Kaip Šekspyras tapo Šekspyru, Vilnius: Mintis, 2007, p. 401–415. 

ĮVYKDYTI IR VYKDOMI PROJEKTAI

2022: Studentų tyrimų vasaros metu projektas "Hermeneutinė literatūrinio diskurso sandara“. Reg. Nr. S-SV-22-46. Finansavimo šaltinis – Lietuvos mokslo taryba. Vadovė.

2021–2022: Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos sklaidos projektas „Algirdas Julius Greimas. Pokalbiai“. Reg. Nr. S-LIP-21-18. Finansavimo šaltinis – Lietuvos mokslo taryba. Vadovė ir vykdytoja.

2019: Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos sklaidos projektas „Algirdo Juliaus Greimo publicistikos rinktinė". Reg. Nr. S-LIP-19-83. Finansavimo šaltinis – Lietuvos mokslo taryba. Vadovė ir vykdytoja.

2017: Algirdo Juliaus Greimo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo 2017 metais programos projektas „Algirdo Juliaus Greimo neskelbtų egodokumentų sklaida“. Finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Vadovė ir vykdytoja.

2016–2018: Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2014 metų programos mokslo projektas „Algirdas Julius Greimas: Idėjos“. Reg. Nr. LIP-016/2016. Finansavimo šaltinis – Lietuvos mokslo taryba. Vykdytoja.

2015: Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos mokslo projektas „Algirdo Juliaus Greimo paveldo Lietuvoje tyrimai“. Reg. Nr. LIT-9-13. Finansavimo šaltinis – Lietuvos mokslo taryba. Vadovė ir vykdytoja.