Literatūra

Algirdas Julius Greimas Maupassant. Teksto semiotika: praktinės pratybos

Vertė Kęstutis Nastopka ir Saulius Žukas, Versus aureus, 2017.

Maupassant laikytina viena svarbiausių Greimo semiotinės teorijos knygų, mat joje ne tik pateikiama labai detali novelės naratyvinė analizė, prieinama prie netikėtų interpretacinių išvadų, bet ir plėtojami, papildomi bei kvestionuojami ankstesni teoriniai, analitiniai modeliai, įvedamos naujos sąvokos, bandoma joms rasti vietą semiotinės teorijos sistemoje.                                                                                                                                           (iš įvadinio Dalios Satkauskytės straipsnio) 

Knygos gale pateikta išsami semiotinių terminų rodyklė

Eric Landowski Prasmė anapus teksto. Sociosemiotinės esė

Vertė Paulius Jevsejevas, Baltos lankos 2016

Sociosemiotikas atmeta semiotikos, kaip gryno „teksto mokslo", įvaizdį ir, panašiai kaip fenomenologas, plėtoja savo apmąstymus remdamasis patirtimi. Taip jis siekia aprašyti kasdienėse situacijose stebimas prasmės praktikas. Pavyzdžiui, kaip mes konstruojame savo pačių tapatybę per konkrečius santykius su kitu, o kartu – kokią reikšmę suteikiame su mumis esančio svetimšalio kitybei? Per kokias komunikacines strategijas (argumentacines ar jausmines) politinis gyvenimas įgauna naują prasmę „reginio visuomenėje"?
Šios įvairių santykių su kitu analizės, kuriose jautimas neatsiejamas nuo supratimo, veda prie „juslinės prasmės", „užkrečiamo buvimo" problematikos – ja siekiama įveikti klasikinę priešpriešą tarp protinio ir juslinio suvokimo. Tolesnis žingsnis – bendras sąveikos modelis, kuriame subjekto intencionalumas jungiasi su jo jautrumu, o elgsenos reguliarumas – su jam priešingu atsitiktinumu.

Algirdas Julius Greimas Struktūrinė semantika

Vertė Kęstutis Nastopka, Baltos lankos, 2005

Struktūrinė semantika – pamatinis semiotikos disciplinos veikalas, kuriame pristatomas reikšmių analizei skirtas metodologinis instrumentarijus. Šioje knygoje apibrėžiama didžioji dalis semiotinių terminų, demonstruojamas jų praktinis taikymas. Pirmuosiuose knygos skyriuose pateikiamos semiotikos kaip mokslinio projekto prielaidos, reikšmių aprašymo galimybės ir būdai. Paskesniuose skyriuose pereinama prie bandymų sudaryti naratyvinę gramatiką, o paskutiniame skyriuje pateikiama bandomoji analizė.

Algirdas Julius Greimas Apie netobulumą

Vertė Saulius Žukas, Baltos lankos, 2004

Skirtingai nei kiti į lietuvių kalbą išversti A. J. Greimo darbai, knygoje Apie netobulumą pateikiamos tik tekstų analizės ir esė. Visas analizes vienija keliamas klausimas „ar regimybę (…) įmanoma keisti, tobulinti“ bei siekis ją praskleisti, pažvelgti anapus, už teksto. Pasitelkdamas semiotikos instrumentus, Italo Calvino, Rainerio Maria Rilke’s ir kitų autorių tekstų fragmentuose Greimas ieško ir randa tekste besiskleidžiančias reikšmes, daug dėmesio teikia estetinės pagavos raiškai teksto paviršiuje. Antrojoje knygos dalyje pateikiamos trys esė, kuriose aptariami reikšmės ir figūratyvumo santykiai, jų statusas šiuolaikinėje kultūroje. Taip palaikomas dvipusis ryšys su pirmojoje dalyje pateiktų tekstų analizėmis, kurios čia pratęsiamos.

Kęstutis Nastopka Literatūros semiotika

Baltos lankos, 2010

Tai pirmasis lietuvių leidinys, išsamiai pristatantis semiotikos discipliną. Joje ne tik bandoma susisteminti Algirdo Juliaus Greimo semiotikos paveldą, bet ir stengiamasi jį prakalbinti. Knyga sudaryta iš penkių skyrių: „Epistemologinis apsisprendimas“, „Pasakojimo gramatika“, „Figūratyvi raiška“, „Sakymas ir diskursas“ ir „Pasijų semiotika“. Pirmuose trijuose aiškinami esminiai semiotinės analizės lygmenys, terminai ir sąvokos. Pradedama nuo elementariųjų reikšminių struktūrų apibrėžimo, vėliau pereinama prie naratyvinio lygmens ir baigiama figūratyvinių elementų aprašymu. Paskutiniai du skyriai skirti kanoniniams semiotikos taikymo modeliams praplėsti ir apčiuopti tai, kas anksčiau išsprūsdavo iš semiotinių tyrinėjimų akiračio. A. J. Greimas manė, kad semiotika bando „įkąsti tikrovę“, o šiame tekste skaitytojas kviečiamas „įkąsti“ semiotiką.

Kęstutis Nastopka Reikšmių poetika

Baltos lankos, 2002

Reikšmių poetika – semiotinių tyrinėjimų rinkinys. Pirmajame skyriuje „Teorija“ autorius aptaria semiotikos prielaidas, pagrindinius postulatus ir disciplinos vystymosi galimybes. Dažnai tekstuose kolegų rašytų tekstų apžvalga susiejama su bendra semiotinio tyrimo problematika. Antrasis skyrius skirtas literatūros tyrinėjimams. Trečiajame skyriuje „Mitas ir menas“ pateiktose analizėse bandoma atkleisti, kaip mito kalba skleidžiasi skirtinguose meniniuose diskursuose.

Algirdas Julius Greimas Iš arti ir iš toli

Sudarytojas Saulius Žukas, Vaga, 1991

Iš arti ir iš toli – lietuviškų A. J. Greimo straipsnių rinktinė. Pirmuosiuose skyriuose pateikiami įvairūs interviu ir pokalbiai su A. J. Greimu, kuriuose dominuoja semiotikos kaip disciplinos problemų gvildenimas ir atskleidžiamas savitas mokslininko požiūris į savo veiklą, tyrimo objektus, kultūrą ir mokslinio projekto perspetyvas. Kiti du skyriai skirti lietuvių poezijos tyrinėjimams ir aprašymams. Paskutiniame skyriuje „Literatūros žvalgyba“ surinktos įvairios su literatūra susijusios publikacijos. Nors ši knyga nėra išskirtinai semiotinių veikalų rinktinė, vis dėlto ji leidžia susipažinti su paprastai ir patraukliai pateiktais semiotikos teorijos pagrindais ir pamatyti, kaip semiotika gali būti pritaikoma tyrinėjant poeziją. Į šį leidinį taip pat įtraukta A. J. Greimo studija Apie netobulumą.