Semiotika pasaulyje

Geografinė semiotikos erdvė ne visada sutampa su teorinėmis semiotikų nuostatomis. Greimo semiotika turi daug šalininkų Lotynų Amerikoje (Brazilijoje, Argentinoje, Meksikoje, Venesueloje), Kanadoje. Pietų Korėjoje, Irane, Maroke, net Burkina Fase. Savo ruožtu ryžtingų Peirce‘o pasekėjų yra Prancūzijoje, Danijoje, Skandinavijos šalyse. Amerikinę semiotiką išradingai populiarino Umberto Eco. Dėstydamas  Bolonijos universitete, jis nuolat polemizavo su savo universiteto kolega Paolu Fabbriu, tapusiu jo romano ‚Rožės vardas“ personažo Paolo di Rimini prototipu. Šį personažą globojantis Algirdas iš Kliuni, vienuolių pagarbiai vadinamas Doctor Quadratus, akivaizdžiai primena Algirdą Julių Greimą. Prieš tapdamas Peirce‘o šalininku Eco lankė Greimo seminarą.

Prancūzijoje lygia greta su Greimu savo semiotiką plėtojo Roland‘as Barthes‘as. Greimas vadino Barthes‘ą „įžvalgiu protu“ (esprit de finesse), o save laikė racionaliu, „geometrinio mąstymo“ (esprit de géometrie) žmogumi. Skirtingai negu Greimas, nei Barthes‘as, nei kiti prancūzų semiotikai (Julia Kristeva, Tzvetanas Todorovas) savo mokyklos nesukūrė.

Nuo metodologinio bendrosios semiotikos kamieno atsišakojo įvairios dalinės semiotikos: literatūrinė, vizualinė semiotika, sociosemiotika, psichosemiotika, teatro (arba kino) semiotika, reklamos semiotika. Amerikinės semiotikos vagoje susiformavo biosemiotika ir zoosemiotika. Tartu semiotikai lygia greta su kultūros semiotika plėtoja biosemiotiką, aktualizuojančią kai kurias Tartu universiteto auklėtinio Jakobo von Uexküllio (1864-1944) biosemiotines idėjas. Lietuvoje greta literatūrinės semiotikos daugėja vizualinės semiotikos tyrinėjimų.